Juozas IVANAUSKAS

Pratęsiant užpraeitos savaitės LL interviu su Kovo 11-osios Akto signataru Zigmu VAIŠVILA, kuriame jis teigia: „Manau, jog Valentino Mazuronio „ėjimai“ suderinti ne tik su Viktoru Uspaskich, bet ir su Lietuvos Centijos Valdove!..”, nusprendėme užduoti dar vieną esminį klausimą. 
Jeigu prisimintume garsųjį legendinio britų premjero Vinstono Čerčilio posakį: „Politikoje nėra nei draugų, nei priešų, yra tik bendri interesai", o tai pat paties teiginį -  „Darbo partijos bylą, ne vienerius metus nagrinėjamą teisme, pavadinau ne politine byla, o politikos darymo įrankiu", ar tai reiškia, jog atmetus bet kokius moralinius sentimentus, perbėgėliui - buvusiam „tvarkiečiui" Valentinui Mazuroniui, tarkim, tapus Darbo partijos pirmininku, iškart po to vėl galėtų būti atnaujintos derybos dėl dviejų partijų, tai yra, Tvarkos ir teisingumo ir Darbo partijų apsijungimo?.. Reiškia, labai tikėtina, jog tokiu atveju Trojos Arklys V.Mazuronis kurį laiką vadovautų naujam politiniam dariniui?..   
ZV: Sunkiai įsivaizduojamas scenarijus, jei viskas vystytųsi natūraliai. Ir tai ne tik šio spektaklio dalyvių moralės klausimas. Manau, kad tokiu ėjimu sistema siekia šių partijų palaidojimo arba jų kontrolės perėmimo. Kuris scenarijus įvyks, be abejo, priklausys ir nuo aplinkybių, kurias sistema ne visada atspėja ar gali įtakoti. 
Visuomenėje pastaruoju metu ryškėja dvi tendencijos – be prisitaikėlių ir išsigandusiųjų, besąlygiškai paklūstančių vienasmene prezidentine tampančiai Lietuvos valdžiai, vis tik ryškėja ir stiprėja žmonių ratas, nepabūgęs kalbėti tiesą ir pramušantis sisteminės žiniasklaidos tylos mūrą. Žmonės gaudo tiesos žodį, panašiai kaip Sąjūdžio veiklos pradžioje. Jau trūksta ir „Laisvo laikraščio“ tiražo. 
Kita vertus, aiškėja ir netikri pranašai, ruošiantys asmenines partijas ar kitus darinius 2016 metų Seimo rinkimams, o iš tikro tik skaldantys rinkėjus - pakanka tik žvilgterėti į Seimo narių balsavimus, ir daug kas aiškėja. Dalis jų atsiskleidė jau pernai, prieš Respublikos Prezidento rinkimus. Šaunuolė buvo a.a. Rūta Gajauskaitė, surašiusi į vieną spalvotą lentelę visų principinių 1990 – 1992 metų mūsų Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsavimų rezultatus. Šiandien tokios savanorystės nesimato.