Aurimas Drižius

Jau tapo tradicija, kad beveik kasdien gaunu po naują pranešimą apie vis naują man iškeltą baudžiamąją bylą ar pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tiesa, net pačios tyrimą atliekančios policijos tyrėjos juokiasi iš joms užduotis keliančių prokurorų, ir sako, kad tokių nesąmonių dar nematė.
Tos policijos tyrėjos žmogiškos, ir kai aš jų paklausiu, ar jos turi savo galvą, kad vykdytų tokius prokuratūros nusikaltimus, jos sako, kad "gautas prokuratūros nutarimas". Tačiau ne spaudai sako, kad pačios tarpusavyje pasiklaba ir juokiasi iš tokių nesąmonių.
Dar prieš savaitę lankiausi policijos komisariate, kur tyrėja bandė man pareikšti įtarimus dėl teismo sprendimo nevykdymo. Mat teismas buvo įvedęs cenzūrą, ir uždraudęs man "Laisvame laikraštyje" rašyti apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko nusikaltimus. Vien už tai, kad nepaisiau šios cenzūros, buvau teistas aštuonis kartus. Galiausiai pakeitėme laikraščio pavadinimą ir iš "Laisvo laikraščio" jis tapo "Laisvu laikraščiu Lietuvai", kuriam cenzūra jau nebetaikoma. Tačiau prokuratūra vėl man kelia bylą už straipsnius, parašytus "Laisvame laikraštyje Lietuvai", nors jokios cenzūros jam nėra pritaikytos. Policijos tyrėja man sakė, kad skaitė straipsnius apie A.Sadecko nusikaltimus, ir jie jai patiko, ir labai nudžiunga,  kai pasakau, kad "Laisvas laikraštis Lietuvai" nėra tas leidinys, kuriam taikoma cenzūra. Tyrėja surašo mano parodymus, ir atsisveikina, tikėdama, kad prokurorai atsikabins.